Apmąstymai apie tikrumą

Iš kur man žinoti, kad Tu egzistuoji? Kaip galiu būti tikra, kad egzistuoja pasaulis? Gal viskas yra tik iliuzija?

Smegenys yra galingas ir įdomus organas. Stimuliuojant tam tikras smegenų sritis, galima sukelti pojūčius, vaizdus, sužadinti atsiminimus, priversti judinti kojas, rankas. Smegenys valdo visą mūsų egzistenciją. Kad ir ką darytum, kad ir ką justum, viskas yra smegenų veiklos rezultatas. Pasaulio mes nesuvokiame tiesiogiai, įvairūs dirgikliai stimuliuoja mūsų jutimo organus, o smegenys interpretuoja gautus signalus kaip vaizdą, garsą, spalvą. Bet lygiai tuos pačius pojūčius įmanoma sukelti tiesiog stimuliuojant smegenis elektrodais. Smegenys sukuria visą mūsų pasaulį. Tad kaip žinoti, kad jos stimulus gauna iš išorinio pasaulio, o ne iš elektrodų? Galbūt mūsų smegenys išimtos iš kūno, patalpintos inde ir prie jų prijungti elektrodai, kurie ir kuria mūsų realybę?

Kaip žinoti? Kaip patikrinti? Deja, tai neįmanoma, nebent tas, kas prijungė mūsų smegenis, mums tai atskleistų. Negalime būti tikri, kad pasaulis yra tikras. Kad egzistuoja kiti žmonės. Bet laikomės prielaidos, kad pasaulis yra tikras ir kad kiti žmonės taip pat yra tikri, o ne robotai, neturintys sąmonės. Net nesusimąstome, kad gali būti kitaip. Ir tai nebūtinai smegenys su elektrodais. Tai gali būti ir visas kūnas. O gali nebūti nei kūno, nei smegenų. Galbūt mes esame kažkieno kompiuterio programa. Galbūt pasaulis yra tik kompiuterinė simuliacija.

Niekuo negalime būti tikri. Net ir savo mintimis. Galbūt mums jas kažkas įdėjo? Jeigu kažkas sukūrė šį pasaulį, sukūrė žmones, sukūrė mane, tai gal kažkas kuria ir mano mintis? O kas tokiu atveju yra sąmonė? Bežadis stebėtojas, neturintis galios nieko pakeisti?

Įdomu, kad mokslas, bandydamas paaiškinti sąmonę, jos neranda. Nėra konkrečios smegenų srities, atsakingos už sąmonę. Nėra ir vienos srities, kuriančios mūsų Aš-vaizdą. Yra daugybė atskirų sričių, atsakingų iš skirtingus Aš aspektus. O kaip dėl sąmonės? Manoma, kad už ją atsakingos smegenys kaip visuma. Bet kitas variantas – sąmonė yra iliuzija, ji neegzistuoja. Aš yra iliuzija, sąmonė yra iliuzija. Tad pasakymas „Mąstau, vadinasi, egzistuoju“ čia nebetinka. O tai kas tada egzistuoja? Negalime būti tikri išorinio pasaulio egzistencija. Bet, pasirodo, mūsų pačių kaip sąmonės egzistavimas taip pat nėra garantuotas. Tad kas yra tikra? Ar viskas, absoliučiai viskas, yra iliuzija?

Kas mes esame? Kur mes esame? Ar esame vieni visatoje? Ar yra viena visata? Ar mes gyvename simuliacijoje? Ar egzistuoja laisva valia? O gal kažkas mus valdo, kaip žaidime The Sims? O galbūt kažkas, kas sukūrė mūsų visatos simuliaciją, net nežino, kad mes egzistuojame? Galbūt mes per maži, kad mus galėtų pastebėti? Galbūt mūsų visata yra mechanizmas, atliekantis tam tikrą darbą, o mes – tik bakterijos ant to mechanizmo detalių.

Kada kartojam?

Žiūrinėjau, ką mano „draugai“ rašo Facebook'e ir pamačiau tokį užrašą:

Vakar nerealus tūsas buvo. Visi pjaustėmės venas iki sąmonės netekimo. Vieną į ligoninę išvežė, bet nieko, gyvas liko. Po to nualpau, tai nieko daugiau nebeatsimenu. Bet žiauriai nerealu buvo, tikrai geras tūsas. Kada kartojam, chebra?

Pakomentavau tą užrašą, kad pjaustymasis kenkia sveikatai ir kad taip galima mirti.

Užrašo autorius pakomentavo, kad juk ne kasdien taip pjaustosi ir kad tai nekenkia, kad reikia linksmintis, atsipalaiduoti.

Aš jam atsakiau, kad kenkia, pateikiau kelis tyrimus, rodančius, kad pjaustymasis kenkia ir kad nuo jo mirštama, taip pat pateikiau mirčių nuo pjaustymosi statistiką. Taip pat paminėjau, kad yra kitų atsipalaidavimo būdų, kurie nėra kenksmingi.

Tuomet autorius man atsakė, kad aš nemoku linksmintis ir kad man irgi reikėtų pasipjaustyti, kad atsipalaiduočiau, nes tie kiti būdai neveiksmingi.

Po to įrašą dar pakomentavo vienas iš autoriaus „draugų“. Jis pasakė, kad kai per daug pjaustomasi, tai nesveika, bet truputį pjaustytis – nieko tokio.

Dar kitas autoriaus „draugas“ parašė, kad truputis pjaustymosi yra netgi sveika ir pridėjo nuorodą į Delfi, kur buvo teigiama, kad kasdienis pjaustymasis nedideliais kiekiais yra sveikas širdžiai.

Daugiau nieko neberašiau, bet man vis tik atrodo, kad net ir pjaustantis po truputį galima netyčia pažeisti veną ir nukraujuoti mirtinai...