Reinkarnacija

Turbūt daug kam jau žinoma idėja, jog mes po mirties inkarnuojamės į kitas būtybes atomų lygmeniu. Mūsų kūno atomai suskaidomi, juos pasiglemžia visata, o dabar mumyse glūdi senovėje gyvenusių žmonių atomai.
Dar yra genų reinkarnacija. Mumyse yra tėvų, senelių, prosenelių genai.
Bet yra ir kitokia reinkarnacijos forma. Tai minčių reinkarnacija. Taip reinkarnuojasi ne visi žmonės. Tačiau daugybė žymių žmonių (filosofų, mokslininkų, ...) pasinaudojo šiuo reinkarnacijos būdu. Jie pasėjo savo minčių sėklą daugybės žmonių psichikoje. Ta sėkla išvysto skirtingus vaisius, bet yra nemirtinga, vis keliauja iš gyvenimo į gyvenimą. Tai vienaip, tai kitaip apipavidalinama ir suprantama ji išlieka amžių amžius.
Galbūt ir mano žodžiai dabar kieno nors psichikoje pasės sėklą, kuri vėliau išaugs į kažką daugiau ir duos vaisių.
Taip pat pagalvojau, kad internetas geras dalykas, nes mano mintys gali išlikti čia ir po mano mirties. Tiesa, jos pasiklydusios didžiulėje informacijos masėje, kuri didėja geometrine progresija, bet galbūt ir jos atras savo žemę, savo skaitytoją.
Nuo kada aš kalbu metaforomis?

Nenormalūs

Turbūt visiems iki kaulų smegenų gerai žinomas vadinamasis „normalusis pasiskirstymas“. Na, jei ne visiems, tai bent jau visiems psichologams – garantuotai. Dauguma žmonių sutelpa į šio pasiskirstymo vidurį. Kai kurie keistuoliai vis tik patenka už standartinio nuokrypio ribų, tai jie jau kažkokie ne visai „normalūs“. Bet yra tokių išvis „nenormalių“, kurie patenka už dviejų ar net trijų standartinių nuokrypių!



Visiškai „nenormalūs“. Per aukšti, per žemi, per stori, per liesi, per daug gražūs, per daug baisūs, per daug mato, per mažai mato, per daug protingi, pernelyg kvaili, per daug atjaučiantys, per mažai atjaučiantys, per šiurkštūs, per švelnūs, per daug ekstravertiški, per daug intravertiški, per daug sisteminantys, per mažai sisteminantys, per daug analitiški, per mažai analitiški, per geri, per blogi, pernelyg dosnūs, pernelyg šykštūs, pernelyg neurotiški, pernelyg emociškai stabilūs, per daug [įrašyk bet kokį bruožą], per mažai [įrašyk bet kokį bruožą].
Visi jie „nenormalūs“. Tačiau vieni prisitaiko prie visuomenės, o kiti nesugeba įsilieti, būna gydomi, uždaromi, jiems prirašomi sutrikimai, ligos, mažų mažiausiai jie laikomi „keistuoliais“. Bet gal čia esmė visai ne prisitaikyme prie visuomenės? Gal tai visuomenė prie jų neprisitaiko, jų nepriima?
Anksčiau atstumtos buvo moterys, nenormaliais laikomi homoseksualai, o psichiniai ligoniai būdavo uždaromi, atskiriami nuo visuomenės ir visaip kankinami. Dabar visuomenė darosi tolerantiškesnė. Moterys oficialiai laikomos lygiomis vyrams, homoseksualai pamažu išsikovoja savo teises ir oficialiai nelaikomi psichiniais ligoniais, o sergantieji psichikos ligomis uždaromi tik ekstra atvejais, ir tai bent jau oficialiai stengiamasi juos integruoti į visuomenę. Bet ar tai tikrai tolerancija? Jie gydomi, jiems atliekamos terapijos, korekcijos. Prirašomos ligos, sutrikimai. Ar čia tolerancija? Ne, tai visiškas kitoniškumo nepriėmimas.
Galima ginčytis – gi daug kas gydytis eina netgi savo noru, o liga prirašoma žmogui tik tada, kai jo kitoniškumas trukdo jam gyvenime. Tačiau iš tiesų kitoniškumas trukdo tik tada, kai žmogus atsiduria tokioje aplinkoje, kuri nepriima žmogaus tokio, koks jis yra. Jis atstumiamas, jo nesupranta, dėl to jis ir neprisitaiko. Ir tai visai ne jo kaltė, čia visuomenės kaltė. Gydyti reikia ne individą, o visuomenę, nesugebančią toleruoti kitoniškumo.
Esi kitoks? Nuostabu! Ugdyk savo kitokias savybes, puoselėk jas, pasiek ko nors gyvenime naudodamasis būtent tuo, kad esi kitoks. Esi pernelyg protingas? Būk mokslininku, tyrinėtoju, dėstytoju, mokytoju. Esi pernelyg atjaučiantis? Dirbk socialiniu darbuotoju, psichologu, dalyvauk savanoriškoje veikloje. Pernelyg daug matai arba, kitaip sakant, matai tai, ko nemato kiti („haliucinacijas“)? Tuomet rašyk apie tai romanus, pasakok istorijas, statyk filmus, rašyk eiles, dainas, nupiešk tuos dalykus. Esi labai ekstravertiškas? Būk su žmonėmis, užsiimk veikla, reikalaujančia bendravimo su žmonėmis ar jų grupėmis. Pernelyg intravertiškas? Tiesiog daryk tai, kas tau patinka, kad ir būdamas vienas. Realizuok save per savo kitoniškumą!

Budelis ar auka?

Koks skirtumas tarp budelio ir aukos? Kaip atpažinti, ar tu budelis, ar auka?
Dažnai auka vėliau virsta budeliu.
Bet gali būti ir taip, kad auka virsta budeliu aukos vaidmenyje.
Visi jį skriaudžia, viskas jam blogai. Aplinkiniai blogi, jam linki bloga. Jis skundžiasi visais ir visiems. Ar tik toks žmogus nebaudžia savo artimųjų, juos apkalbėdamas kitiems, o gal net priekaištaudamas jiems tiesiai į akis?
Reikia akylai save stebėti, kad pamatytum, kokį vaidmenį iš tiesų vaidini. Ir kad norėdamas sugebėtum ištrūkti iš to užburto rato.
Aišku, gali ir nenorėti keistis. Gi kartais gali būti net smagu stebėti spektaklį, kurį pats vaidini kitiems ir net sau.